veltuo

vel̃tuo (ž.) adv. Šlu, Slnt, Eig, veltuõ, véltuo K.Būg, NdŽ, KŽ, Slnt, Sg žr. veltui: 1. Pluskis, kursai naudą savo veltuo išpluskė I. Tais laikais davė vel̃tuo žemės LKT77(Kal). Šauka, ka vel̃tuo duoną ėda Rdn. Seni tik duoną vel̃tuo rynam Rdn. Metus vel̃tuo šėriau, paskiau grūdų davė gavęs DūnŽ. Vel̃tuo nėkas neduoda piningų End. Vel̃tuo nėkas neduoda nėko Trk. Viskas vel̃tuo čia daba yr Trk. Seniau vel̃tuo giedojo [per laidotuves], nereikėjo mokėti Bdr. Atidevėm karvelę vel̃tuo Pln. Ans eis pas tą popą prašyti vel̃tuo jau palaidoti Yl. Veltuo pardaviau J. A paskuo jaučiai vel̃tuo paliko, už šimtą litų Vkš. Žmonis suvežė [į Sibirą], i dirbk vel̃tuo Rnv. Jug, rodos, tie dvidešimti aštuoni rubleliai jau tas y[ra] kaip vel̃tuo Krt. Išvežė vel̃tuo [į Sibirą], o parvažiavom už savo [pinigus] (juok.) Krš. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais MitIII108(M.Valanč). Tokius piningus veltuo užmokėjo BM342(Dr). Kad jūsų žygis nebūtų suvisu veltuo, imkiat vieną aviną M.Valanč. Pirštinelės labai baltos, nuo panelės veltuõ gautos Tv. ^ Verk duona (duonelė Klp) veltuo valgoma VP49, Pln. Tėvų palikimas vel̃tuo ateina, vel̃tuo karts išeina Akm. Arklys arklį vel̃tuo nekaso Kl, Pln, Plt. Vel̃tuo nėkas i nugaros nekaso – i visais laikais Krš. Nėkas tau vel̃tuo piningo neįšiks Vvr. 2. DūnŽ, Skd, Dr Veltuo sėdint pradėjo šalta būti Šts. Kojos šala, kad veltuo stova Šts. Žinai, kad geriau buvo, ka dirbau, kaip dabar, ka sėdu vel̃tuo Gd. Brolis vienas eina į darbą, o antri arkliai stova vel̃tuo Žeml. A tu ten vel̃tuo sėdėsi, suverpk pakulas Dr. Vel̃tuo laidai liežuvį, nėkas čia tavęs neklauso Trš. Dygūs erškėčiai ne veltuo aplinkuo yra suaugę I. Kad siuvat, siūluo užmeskiat galą, ka nebūtum dūrimas par vel̃tuo Pkl. Niekumet būtinai veltuo netruk: bet ar skaityk, ar rašyk M.Valanč. Misliu sau: ką aš čia turiu veltuo šalti P. Tokiais žodžiais galės veltuo mumis prie savęs pritraukti A1884,267. ^ Veltuo laiką terioja, jei pleštekes gainioja D.Pošk. Ir višta ne veltuo kata VP18.